Lietuvai tapus ES nare, stiprėjant ekonominei integracijai, plėsis tiek valstybių, tiek savivaldybių tarpregioninis bendradarbiavimas. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka euroregionams.

Apie euroregionų veiklą Lietuvoje pokalbis su Vidaus reikalų ministerijos sekretoriumi Algirdu ASTRAUSKU.

- Neseniai Vidaus reikalų ministerijoje vyko konferencija “Bendradarbiavimo Euroregionuose perspektyvos Lietuvos narystės Europos Sąjungos kontekste“. Dar po poros mėnesių Europos taryba bei Lietuvos vidaus ir užsienio reikalų ministerijos rengia didelę tarptautinę konferenciją euroregionų klausimais. Kodėl euroregionai tampa tokie aktualūs? 

Viena iš efektyviausių tarpregioninio bendradarbiavimo formų yra euroregionai. Jų veikla gali pasireikšti tokiose svarbiose srityse kaip pasienio regionų integracija į bendrą kultūrinę ir ekonominę erdvę, pasienio regionų ekonominė plėtra, infrastruktūros tobulinimas, užimtumo didinimas, investicijų pritraukimas bei bendrų euroregiono veikloje dalyvaujančių šalių parengtų projektų įgyvendinimas.

Stiprėjant tarptautinei ekonominei integracijai, euroregionų vaidmuo be abejo didėja ir ateityje dar didės. Todėl Vidaus reikalų ministerija, būdama atsakinga už regioninės politikos įgyvendinimą, už vietinių ir regioninių iniciatyvų skatinimą, skiria vis didesnį dėmesį euroregionams. Tai ypatingai aktualu dabar, pradedant įgyvendinti Europos bendrijų iniciatyvų programas INTERREG III A, B, ir C, už kurių koordinavimą Lietuvoje atsakinga Vidaus reikalų ministerija. Noriu ypatingai pabrėžti: Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą euroregioninis bendradarbiavimas su ES pasienyje esančiomis valstybėmis suaktyvės. Tuomet euroregionams atsivers dar didesnės galimybės pasinaudoti įvairiomis programomis.

- Ne visiems žmonėms aiški sąvoka euroregionas, tad kuo gi jis skiriasi nuo kitų regionų?

Tai laisvanoriška, geografiškai apibrėžta pasienio regionų sąjunga, dažniausiai suformuota iš kelių besiribojančių valstybių administracinių vienetų ir paremta “atvirų durų” bei lygybės principu. Bet kuris euroregionas remiasi šalių lygybės, bendrų interesų, geros kaimynystės tarp kaimyninių šalių pasienio bendruomenių, laisvanoriškumo principais.

Euroregionas - tai ne tik bendrų dvišalių ir daugiašalių projektų įgyvendinimo plotmė, tačiau ir aplinka, kurioje skirtingų šalių pasienio regionų atstovai gali keistis idėjomis, patirtimi, išdiskutuoti bendras problemas ir bendru sutarimu siekti jas išspręsti. Bendras darbas gali ne tik pagyvinti regionų plėtrą, tačiau ir išsklaidyti nepagrįstas kaimyninių regionų bendruomenių abejones vieni kitais bei vyraujančius stereotipus.

Teisinis euroregionų kūrimo ir egzistavimo reglamentavimo pagrindas yra 1980 m. pasirašyta Europos Konvencija dėl tarpregioninio bendradarbiavimo tarp teritorinių bendrijų ir valdžios institucijų, kuri dar yra vadinama Madrido konvencija. Lietuva, įsipareigodama skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą, konvenciją pasirašė 1997 metais.

- Kiek Lietuvoje yra euroregionų?

Šiuo metu Lietuvos apskritys bei savivaldybės dalyvauja šešių euroregionų veikloje: “Baltija”, “Saulė”, “Ežerų kraštas”, “Nemunas”, “Šešupė” bei “Bartuva”.

Iniciatyva sukurti euroregioną “Nemunas” kilo dar 1995 m. trečiajame Baltijos šalių ekonominiame forume. Ši Lietuvos – Lenkijos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos iniciatyva buvo realizuota po dviejų metų. Vieni iš aktyviausių šio euroregiono dalyvių – Marijampolės apskrities savivaldybės, kurios įsteigė viešąją įstaigą “Nemuno euroregiono Marijampolės biuras”.

Vienas didžiausių euroregionų Europoje - “Baltija”, buvo sukurtas 1998 metais. Lietuvą jo veikloje atstovauja Klaipėdos apskritis. Euroregionas aktyviai dalyvauja įvairių projektų, kurie finansuojami iš tokių programų, kaip INTERREG, PHARE CBS, SPF, CREDO paramos lėšų, įgyvendinime.    

Šiaulių bei Tauragės apskritys aktyviai dalyvauja 1999 metais sukurtame euroregione “Saulė”. Jo veiklos ašis yra “Via Hansiatica” projektas – magistralės, besitęsiančios nuo Talino iki Gdansko, bei atitinkamos infrastruktūros įgyvendinimas.

“Ežerų krašto” euroregionas sukurtas 1998 m.; jame dalyvauja Utenos, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių ir Visagino savivaldybės. Šiuo metu Lietuvoje rengiamasi sukurti viešąją įstaigą, kuri turėtų rūpintis šio euroregiono veikla bei projektų realizavimu. Euroregionas aktyviai bendradarbiauja su Norvegijos savivaldybių asociacija, kuri padeda rengti euroregiono projektus, juos finansuojant bei įgyvendinant.

“Bartuvos” euroregionas sukurtas vos prieš keturis metus –2000-aisiais. Mūsų šalį jame atstovauja Skuodo, Palangos bei Kretingos savivaldybės. Šio euroregiono koordinatoriai stengiasi aktyviai įsijungti į projektų rengimą bei jų realizavimą.

Jauniausias yra “Šešupės” euroregionas, šių netų balandžio mėnesį švęsiantis savo vienerių metų veiklos sukaktį. Jame dalyvauja Šakių, Jurbarko, Pagėgių, Kalvarijų, Kazlų Rūdos bei Vilkaviškio savivaldybės.

- Ar neliks nuskriausti tie Lietuvos regionai, kurie ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, juk juos skiria akylai saugoma išorinė ES siena?

Baimintis tikrai nederėtų. Penkių iš šešių euroregionų, kuriuose veikia Lietuvos regionai, veikloje taip pat dalyvauja Rusijos bei Baltarusijos regionai. Europos Sąjunga, remdama ir skatindama tarpregioninį bendradarbiavimą, suinteresuota tiek ES šalių narių, tiek kitų Europos valstybių regionų ekonomikos bei rinkos plėtra, Europos politiniu stabilumu bei saugumo politikos įtvirtinimu, galimybe išvengti neigiamų regionų savitarpio konkurencijos pasekmių. Euroregioninis bendradarbiavimas su valstybėmis, kurios artimiausiu metu nepretenduoja būti ES narėmis, yra tikslingas, ypač panaudojant dideles, tačiau pilnai neišnaudotas decentralizuoto bendradarbiavimo su Rusijos regionais galimybes. Toks bendradarbiavimas ne tik atveria kelius pasinaudoti tokių Europos Sąjungos programų, kaip TACIS finansine parama, tačiau ir padeda mažinti Rusijos bei Baltarusijos izoliaciją.

Beje, visai nesenai Europos Komisija pristatė Naujosios Kaimynystės Instrumentą (angl. New Neighbourhood Instrument), apjungiantį išorinius Europos Sąjungos politikos tikslus su socialine-ekonomine sanglauda. Šis instrumentas yra skirtas skatinti regionų, esančių prie išorinės Europos Sąjungos sienos bendradarbiavimui, kuris iki šiol buvo įgyvendinamas INTERREG ir PHARE CBC programų rėmuose. Naujosios Kaimynystės Instrumento iniciatyvos bus pradėtos įgyvendinti 2006 metais, apjungiant išorinių ir vidinių Europos Sąjungos programų finansavimą, kuriose iki šiol buvo taikomi skirtingi lėšų panaudojimo apribojimai veikloms, vykdomoms skirtingose teritorijose. Taigi, būtent Jūsų paminėtiems regionams bus suteikta galimybė pasinaudoti Naujosios Kaimynystės Instrumento teikiamais privalumais.

- Kaip Lietuvos centrinės valdžios institucijos skatina savivaldybių dalyvavimą euroregionuose?

Šiuo metu dėl ribotų finansinių išteklių valstybė teikia metodinę, konsultacinę pagalbą bei nedidelės apimties finansinę pagalbą per Regionų plėtros programą, kurią 2002 m. pabaigoje patvirtino LR Vyriausybė savo nutarimu. Šios programos 3 priemonė yra skirta remti tarptautinį bendradarbiavimą regioninės plėtros srityje. Ją įgyvendinat, 2003 m. buvo įsisavinta 15 tūkst. litų – buvo dengiamos euroregionų išlaidos nario mokesčiui Europos pasienio regionų asamblėjoje.

Atsižvelgdama į padidėjusius paramos Lietuvos euregionams poreikius bei siekiant sudaryti geresnes galimybes didinti jų administracinius gebėjimus, šių metų vasario 9 d. LR Vyriausybės nutarimu Regionų plėtros programa buvo papildyta. Priemonė, skirta remti tarptautinį Lietuvos regionų bendradarbiavimą, išplėsta – sudaryta galimybė programos lėšomis organizuoti Lietuvos regionų tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti skirtas konferencijas, seminarus, Lietuvos regionų atstovų mokymus, leidinių rengimą.         

Būtina pabrėžti, kad iniciatyva kurti ir vystyti pasienio regionus tarp kaimyninių valstybių turi priklausyti ne tik centrinėms valdžios institucijoms – tam būtinas ir savivaldybių aktyvumas. Labai svarbu, kad į euroregioninį bendradarbiavimą įsitrauktų kuo daugiau Lietuvos savivaldybių. Reikia pastebėti, kad bendravimas bei bendradarbiavimas su kaimyninių šalių regionais ženkliai suaktyvėjo tuomet, kai išaugo vietos ir regionų valdžių institucijų savarankiškumas bei buvo atsisakyta nepagrįstų baimių.

Be jau minėtos INTERREG programos, euroregionai gali naudotis PHARE CREDO, PHARE CBC (PHARE Bendradarbiavimo abipus sienos programa), PHARE SPF (PHARE Mažųjų projektų fondas) ir kitų programų teikiamomis galimybėmis. Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad euroregionai bus pagrindiniai projektų teikėjai ir įgyvendintojai šiose programose. Mes puoselėjame viltis matyti euroregionuose savo būsimą stiprų partnerį.