|
Išorės sienų valdymas ir imigracija
Šengeno priemonė
Pagal Stojimo į ES akto 35 straipsnio 1 dalį buvo parengta vadinamoji Šengeno priemonė – laikina priemonė padėti Estijai, Vengrijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Slovakijai ir Slovėnijai nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. pabaigos naujiems ES išorės sienos darbams, susijusiems su Šengeno teisyno įgyvendinimu ir išorės sienų kontrole, finansuoti (Lietuvai skirta 151,6 mln. EUR).
Šengeno priemonė buvo panaudota veiklai, susijusiai su investicijomis į ES išorės sienų techninę įrangą ir infrastruktūrą, diplomatinių ir konsulinių atstovybių modernizavimą, pasirengimą naudoti Šengeno informacinę sistemą (SIS II) bei Vizų informacinę sistemą (VIS), techninį ir kalbų mokymą.
Šengeno erdvės plėtra
2007 m. lapkričio 8 d. Europos Taryba padarė išvadą, kad Šengeno acquis taikymo visose srityse (oro, sausumos ir jūrų sienos, policijos bendradarbiavimas, Šengeno informacinė sistema, duomenų apsauga, vizų išdavimas) sąlygos tenkinamos devyniose valstybėse narėse: Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje.
2007 m. Europos Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, nusprendė 2007 m. gruodžio 21 d. panaikinti tikrinimus prie sausumos ir jūrų vidaus sienų su šiomis valstybėmis narėmis, taip pat tarp jų ir Šengeno acquis jau visa apimtimi taikančių valstybių narių, o 2008 m. kovo 30 d. – tikrinimus prie oro sienų
25 valstybių erdvei priklausančių šalių piliečiai turi vienodas teises keliauti be vizų ir pasienio kontrolės.
Migracijos srautai, prieglobstis ir imigracija
2007 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimus dėl keturių fondų įsteigimo iki 2013 m. pagal bendrąją programą „Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“: Išorės sienų fondo, Europos pabėgėlių fondo, Europos grąžinimo fondo ir Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai.
Išorės sienų fondo tikslas – padėti veiksmingai organizuoti išorės sienų patikrinimus ir priežiūrą, veiksmingai valdyti žmonių srautus prie išorės sienų, užtikrinti, kad pasieniečiai vienodai taikytų sienų kirtimą reglamentuojančias Bendrijos teisės nuostatas, gerinti valstybių narių konsulinių įstaigų trečiosiose šalyse veiklą, skirtą trečiųjų šalių piliečių srautams valdyti.
Europos pabėgėlių fondo tikslas – remti ir skatinti valstybes nares negailėti pastangų priimant pabėgėlius ir perkeltus asmenis, valdant jų priėmimo pasekmes atsižvelgiant į šiose srityse galiojančius Bendrijos teisės aktus. Sprendimu keičiamas antrasis fondas (2005–2010 m.): siekiama remti naujuosius Hagos programos tikslus, ypač susijusius su praktiniu bendradarbiavimu ir pabėgėlių persikėlimu.
Europos grąžinimo fondo tikslas – remti valstybių narių pastangas gerinti visus nelegalių imigrantų grąžinimo valdymo aspektus, taikant integruotą grąžinimo valdymą. Fondas numato bendrus valstybių narių arba nacionalinius veiksmus, atitinkančius solidarumo principą, šios srityje galiojančius Bendrijos teisės aktus ir pagrindines teises.
Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai tikslas – remti valstybių narių pastangas sudarant įvairių ekonominių, socialinių, kultūrinių, religinių, kalbinių ir etninių grupių trečiųjų šalių piliečiams sąlygas tenkinti apsigyvenimo sąlygas ir palengvinti jų integraciją į valstybių narių visuomenę.
Atsakingosios fondų administravimo institucijos Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atsakingąja institucija administruoti Išorės sienų fondą ir Europos grąžinimo fondą paskirta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atsakingąja institucija administruoti Europos pabėgėlių fondą ir Europos fondą trečiųjų šalių piliečių integracijai paskirta Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerija.
Išorės sienų fondas (pateiktis)
Leidiniai
|
English
